Dovilė ♥ Simas

Mūsų pirmoji gyva pažintis įvyko priešvestuvinės fotosesijos metu. Jie tiesiai iš Kauno vieną pavakarę atvyko pabraidyti po pievą ir pažinti mane bei įsitikinti, jog fotosesija nėra kažkas baisaus, ko turėtų bijote per savo vestuves. Jau tada pamačius Dovilės ir Simo tokias tyras ir nuoširdžias šypsenas, kuklius judesius, supratau, kad jų didžioji šventė bus itin jautri. Neklydau

Atėjus itin karštai Žolinės dienai, kur saulė taip kaitino, kad svečiai ceremonijos, kuri vyko po ąžuolu, metu dengėsi skėčiais, kad tik daugiau pavėsiuose būtų, atgaivino Simo ir Dovilės pasirodymas. Dovilę atvedė tėtis iki Simo, kur jiedu pagal lietuvių tradicijas nusiplovė rankas kartu iš ąsočio pilamu vandeniu ir kartu pro svečių įtemptas virš galvos juostas žengė prie jų nuostabiosios ceremonmeisterės. Ji taip jautriai pravedė ceremoniją, kad pati vis šluoščiaus ir šluoščiaus ašaras, o jau nekalbu kaip patys jaunieji graudinosi. Jaučiausi taip lyg pati būčiau Simo ir Dovilės artimoji ar geriausia draugė. Tiesa, nepaminėjau pačioj pradžioj, kad Dovilė atrodė, kaip tikrai GAMTOS DEIVĖ - balta plevesuojanti suknelė su Simo mamos nertomis riešinėmis ant kurių lietuvių liaudies raštų motyvai ir nuostabaus grožio gėlių vainikas

Ne tik ceremonija, bet ir svečių sveikinimai vertė nubraukti ne vieną ašarą. Viskas buvo taip jauku, nuoširdu, šilta ir tyra. Būtent taip, kokie yra iš tiesų ir patys Simas su Dovile. O kai sužinojau, jog Simas su Dovile kaime turi tris avilius, juos prižiūri ir medų patys išsuko, kuriuo buvo apdovanotas kiekvienas svečias, tik vieną galiu pasakyti - GAMTOS VAIKAI