Labas, aš esu Greta! Fotografija yra mano aistra, kuri mane užvaldė nuo pat vaikystės. Iš pradžių rankose atsidūrė tėvų „muilinė", o vėliau, kai technologijos keitėsi, mūsų šeimoje atsirado ir pirmasis skaitmeninis fotoaparatas. Kiekviena gėlytė, katinukas ar šuniukas neaplenkė mano objektyvo, o vėliau jau ir žmones prisijaukinau. Fotografavau visur ir visada. Buvo nesvarbu, ar tai kokia šeimos išvyka, ar šventė, ar mokyklos renginys, ar tiesiog pasisėdėjimas su draugėmis. Fotoaparatas augo kartu su manimi. Kai išvykau iš gimtųjų namų Vydmantuose (šalia Palangos) studijuoti į Vilnių, vis svajojau apie veidrodinį fotoaparatą. Neilgai trukus, vasarą išvykau su sese ir draugu (dabar jau vyru) padirbėti į Škotiją ir vos tik grįžome - svajonę išpildžiau. Pirmasis veidrodinis fotoapratas padėjo man išmokti daug techninių dalykų, su kuriais nebuvau susidūrusi anksčiau. Aistra fotografuoti dar labiau sustiprėjo. Nuotraukomis dalindavausi savo asmeninėje socialinėje erdvėje ir po truputį pradėjo rašyti draugai ir pažįstami, kad pafotografuočiau vienoje kitoje šventėje. Man tai taip patiko, nes suvokiau, jog žmonės mėgsta, ką darau, bet tuo pačiu žinojau, kad bus nelengva ir tik daug praktikos prireiks užaugti kaip fotografei. O jos gavau itin daug savanoriaudama projekte neBrisius.lt, nes gyvūnų fotografavimas iškėlė daug iššūkių - nuo techninių iki psichologinių, kuriuos norėjau kuo profesionaliau išspręsti. Taigi, įgijus nemažai praktikos ir kituose projektuose, gavau pirmąsias vestuves, kurioms fotografuoti įsigijau jau profesionalams skirtą fotoapratą ir objektyvą. Toks tas mano kelias, kuriuo žingsniuoju nuo 2012 metų, kai pradėjau fotografuoti ne tik sau, bet ir kitiems ♥
Kaip tėvai dar visai mažytei sakydavo, taip ir dabar: neduok Gretai pavalgyti, bet duok pakalbėti. Tai visiška tiesa, nes tikrai labai mėgstu kalbėti ir nesvarbu, ar tai pažįstamas, ar pirmą kartą sutiktas žmogus. Man ši savybė leidžia sukurti fotosesijos metu jaukią atmosferą, tada žmogus atsipalaiduoja ir jaučiasi, kaip su draugu bendraudamas bei pamiršta apie jaudulį. Tada tik spėju suktis begaudydama įvairias emocijas, tikrumą, kūno judesius ir laisvę. Kadangi esu jautri, tai visada nuoširdžiai dalinu patarimus, išklausau norus ir girdžiu. Kiekvienos fotosesijos tikslas - kad ji būtų apie jus, kad nuotraukas pamatę atpažintumėte save, kokie iš tikrųjų esate. Taip, jausmas nuotraukose man yra labai svarbu, nes tokios nuotraukos kalba ir gali daug papasakoti apie tą dieną ♥
Energijos man taip pat netrūksta, o ją puikiai išnaudoju fotografuodama gyvūnus ir vaikus. Kadangi pati turiu ir vaikų, ir gyvūnų, tai jų kūno kalbą moku perskaityti bei rasti priėjimą. Niekada neverčiu daryti to, kas nepatinka, nes vaikų susikaustymas labiausiai matomas nuotraukose. Jie fotosesijos metu turi turėti daugiausiai laisvės, kad pilnai atsiskleistų. Tad liūdna su manimi nebūna ir nesvarbu kur - ar namuose, ar studijoje, ar mieste, ar gamtoje - susitinkame foto istorijai ♥
