Viktorija ♥ Eimantas

Taip jau išėjo, kad jau antrieji vestuvininkai šį sezoną, su kuriais susipažinau per neBrisius.lt projektą. Dar vieni nuostabūs gyvūnų mylėtojai, o jų šunytė Rubė - to įrodymas. Ne kartą sau mintyse sakau, kad tie, kas myli gyvūnus ir juos augina yra kitokie. O kokie!? O va tokie, kaip Viktorija ir Eimantas - nuoširdūs, tikri, niekuo neapsimetinėjantys, vienas kitu besirūpinantys, kad ir kas nutiktų, mylintys ir užjaučiantys.
N U O S T A B Ū S!

Priešistorė buvo tokia: susitikome pakalbėti apie vestuvių dieną, o jie beveik nieko nežinojo, kur, kaip, kas vyks. Tada supratau, kad jiems labai noriu padėti. Nes panašiai ir man su vyru buvo. Pradėjom planuoti vestuves, bet patys nė vienuose nebuvom buvę. Taigi, Viktorija su Eimantu išgyveno tą pačią sitauciją, tik suskubau papasakoti, kas kaip dažniausiai būna, kad visi tą dieną juos supantys paslaugų teikėjai turi būti kaip draugai, atspindėti juos. Mūsų susitikimas truko ne kaip įprastai valandėlę, bet visas dvi ar daugiau laiko. Parekomendavau pagal juos atitinkamus vedėjus, videografus ir jau toliau viskas ėjosi kur kas aiškesne linkme.

Gegužės 27-osios rytas. Atvykstu į Kauną. Pirmiausiai aplankau jaunikį viešbutyje, kur padedu išsirinkti varlytę, pašmaikštauti, pagaudyti pasiruošimo kadrų. Tada išlekiu pas jaunąją į kitą viešbutį, kur ruošiasi Viktorija ir jos svarbiausios gyvenimo damos. Viskas einasi puikiai, nors orą stėbėjom kas pusvalandį. Bet ir jis nepakišo kojos, nes turėjome planą B. Atvykus į bažnyčią, kur jau Eimantas laukė Viktorijos, supratau, kad be ašarų čia nebus apsieita. Nes vos JIS išvydo JĄ, buvo apkerėtas, akyse sužibo maži vandens telkinukai. Buvo jautru ir gražu ne tik tada, bet ir visą likusią dieną.